Jesus Hernandez - Pirmasis Pasaulinis Karas - 2011Audringos XX amžiaus istorijos neįmanoma suprasti be Pirmojo pasaulinio karo. Tai vienas tragiškiausių žmonijos įvykių, nusinešęs daugiau nei dvidešimt milijonų gyvybių. Šioje knygoje vietos rado baisūs 1916 m. Verdeno ir Somos mūšiai, tragiškos sąjungininkų nesėkmės 1917 m. „Damų kelio“ ir Pašendeilo mūšiuose, per kuriuos garbės trokštantys karvedžiai mirčiai atidavė šimtus tūkstančių vyrų, per karą sklandę mitai bei legendos, o taip pat ir neišaiškintos paslaptys, kurios net dabar, praėjus šimtmečiui po karo, jaudina mūsų vaizduotes.
Alberto Angela - Romos Imperija. Kelionė Paskui Monetą - 2013Alberto Angela (Alberto Andžela, g. 1962 m.) – italų paleontologas, gamtos tyrinėtojas ir rašytojas. Italijoje jis geriausiai žinomas kaip mokslo populiarinimo laidų vedėjas „Rai Tre“ televizijos kanale. Skaitydami lietuvių kalba išleistą jo knygą „Viena diena senovės Romoje“ („Tyto alba“, 2012 m.) galime iš arti pažvelgti į senovės romėnų kasdienybę. O jos tęsinys – „Romos imperija. Kelionė paskui monetą“ siūlo pažiūrėti, kaip gyveno visa didžiulė valstybė.
Kaip romėnai sugebėjo sukurti tokią didelę ir modernią imperiją, suvienyti tokias įvairias tautas skirtingose vietovėse? Kaip veikė Romos imperija, kokie žmonės joje gyveno?
Įsivaizduokime, kad praleidę dieną ir naktį senovės Romoje rytą išvykstame į kelionę per visą imperiją. Tam reikės ne vežimo ar neštuvų, o tik sestercijaus.
Stabtelėsime prie žmonių, per kurių rankas keliauja sestercijus, parodysime jų veidus, jausmus, gyvenimo būdą, papročius, užsuksime į jų namus. Sekdami paskui sestercijų, ir mes keliausime iš prostitutės į imperatoriaus, iš pirklio – į vergo rankas. Beje, sutikti veikėjai, jų vardai ir užsiėmimai – tikri. Pajusime Egipto Aleksandrijos skersgatvių kvapus, išgirsime kaltelių kaukšėjimą Atėnų dirbtuvėse, legionierių ir barbarų mūšių žvangesį prie sienos su Germanija, užuosime po Milaną vaikštinėjančių ponių kvepalus, išgirsime vežimų lenktynių triukšmą Didžiajame cirke. Imperija, išsidriekusi nuo Škotijos iki Kuveito, nuo Portugalijos iki Armėnijos, kupina įdomybių ir paslapčių.
Žingsnis po žingsnio atskleisdami imperijos užkulisius pastebėsime, kad romėnų pasaulis iš tiesų buvo labai panašus į mūsiškį.
Mindaugas Peleckis - Lietuva Afganistano Kare - 2010Šioje knygoje pirmąsyk lyginamuoju, komparatyvistiniu požiūriu žvelgiama į Afganistano karą, prasidėjusį 1979-aisiais ir iš esmės vykstantį iki šiol. Daugelis ir kariai, ir tyrinėtojai teoretikai karą vadina beprasmiu. Tačiau baisiausia yra ne ši tiesa, o tai, kad iš tikrųjų jis nesibaigė ir greičiausiai niekada nesibaigs. Tarnybos dienas itin gyvai prisimena devyni skirtingi žmonės iš Lietuvos, dalyvavę Afganistano kare, – nuo seržanto iki generolo. Taigi turime skirtingus požiūrio taškus, kurie turėtų padėti suvokti, kas vis dėlto vyko ir vyksta Afganistane. Knyga gausiai iliustruota.
Philip Freeman - Aleksandras Makedonietis - 2012Philip Freeman (Filipas Frimenas) – Liuterio koledžo Dekoroje (JAV Ajovos valstija) Klasikinių kalbų katedros profesorius, mokslų daktaras, klasikinių bei keltų kalbų ir literatūros specialistas. Jis – aistringas senovės istorijos gerbėjas ir populiarintojas, septynių istorinių knygų autorius; 2009 m. lietuvių kalba išleista jo knyga apie Julijų Cezarį.

„Aleksandras Makedonietis“ – tai tarsi romanas papasakota įžymiojo karvedžio istorija.

Tai pasakojimas tiems, kurie apie didįjį karvedį nori sužinoti viską nuo pradžių iki galo – nuo paties gimimo iki paskutinio atodūsio.Garsusis Makedonijos valdovas – viena žymiausių ir reikšmingiausių pasaulio istorijos figūrų. Genialius jo karybos metodus studijavo ir iš jų mokėsi ir Hanibalas, ir Napoleonas, jie aktualūs ir dabar, praėjus dviem tūkstantmečiams. Aleksandras mirė sulaukęs vos trisdešimt trejų metų, tačiau jis spėjo perskrosti senovės istorijos dangų kaip kometa, sukurti imperiją, kurios teritorija plytėjo nuo Jonijos jūros iki Himalajų kalnų, užkariauti didžiules valstybes ir pats tapti legenda.

Philipas Freemanas vaizdingai, išsamiai ir įtaigiai aprašo Aleksandrą Makedonietį ir kaip išskirtinę asmenybę, ir kaip genialų karvedį, stipriai paveikusį tolesnę pasaulio istoriją.
Eberle Henrik, Uhl Matthias - Knyga Apie Hitlerį - 2007Santrauka: Iš pradžių ši knyga turėjo vienintelį skaitytoją – Josifą Staliną. Paskui ji daugiau nei penkiems dešimtmečiams dingo rusų archyvuose. Sovietų diktatorius nepatikėjo, kad Adolfas Hitleris nusižudė, todėl visomis išgalėmis stengėsi sučiupti likusius gyvus nacių fiurerio aplinkos žmones ir pagal jų duotus parodymus atsekti tiesą. Sovietų saugumui pavyko tai padaryti Berlyne paėmus į nelaisvę Otto Günsche’ę ir Heinzą Linge’ę. Nė vienas žmogus taip ilgai ir artimai nebendravo su nacių režimo vadovu, kaip šie du vyrai. Jie gerai pažinojo Hitlerį, žinojo jo dienotvarkę, valgymo įpročius, nuotaikas, ligos istoriją. Jie buvo fiurerio adjutantai, tarnavo jam kaip vyriausybės vadovui, girdėjo, ką jis kalbėdavo apie sutiktus žmones, generalitetą bei senus bendražygius. Šalia Hitlerio jie praleido paskutiniąsias dienas stebėdami, kaip šis iš savo bunkerio Berlyne vedė Vokietijos reichą katastrofos link. Günsche ir Linge pažino Hitlerį ir kaip vyriausiąjį vermachto vadą, matė jo pergales ir pralaimėjimus. Be to, Günsche dalyvaudavo svarbiuose posėdžiuose, kurių protokolai dėl karo suirutės neišliko. 1948–1949 m. radosi dviejų liudytojų atsiminimų knyga, kurią galima priskirti prie įspūdingiausių istorinių šaltinių apie Trečiąjį reichą. Medžiaga knygai buvo renkama praėjus labai mažai laiko nuo joje aprašomų įvykių, tad ji labai autentiška. Tikrumą patvirtina ir praėjusiais dešimtmečiais atlikti tyrimai. Günsche’s ir Linge’s prisiminimuose gausu nuostabą keliančių įžvalgų apie Hitlerio valdomos Vokietijos gyvenimo kasdienybę. Trečiojo reicho istorijos perrašyti nereikės, tačiau gausybė detalių, kurias skaitytojas ras „Knygoje apie Hitlerį“, turi sensacingą istorinę vertę.
Vytautas Žutautas - LTSR. Lietuvos Taukus Suėdė Rusai - 2012Knyga „Lietuvos taukus suėdė rusai“ – tai pasakojimas apie tą vadinamąjį atšilimo laikotarpį, kai 1953–1964 metais Sovietų Sąjungai vadovavo Nikita Chruščiovas. Tuo metu šmaikštuoliai ir ėmė santrumpą LTSR – Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika – „versti“ savaip: „Lietuvos taukus suėdė rusai“.
Nors sovietmetis jau seniai pasibaigęs ir, atrodo, visos tuomet uždraustos temos dabar jau išnagrinėtos, vis dėlto tos epochos istorijoje vis dar esama baltųjų dėmių. Iki šiol mažai kalbėta apie tai, kad Lietuvoje sovietai laikė branduolinį ginklą ir kad į mūsų šalį buvo nukreiptos NATO raketos. Taigi jei tik būtų kilęs bent mažiausias abiejų karinių blokų konfliktas, Lietuva būtų buvusi nušluota nuo žemės paviršiaus.
Šioje knygoje daug rašoma ir apie patį N. Chruščiovą, apie tai, kaip sovietų režimas malšino pasipriešinimus Vengrijoje, Lenkijoje, Rytų Vokietijoje, taip pat pačios Sovietų Sąjungos miestuose: Krasnodare, Grozne, Novorosijske, Bijske, Murome, Aleksandrove, Beslane, Stavropolyje ir kitur.
Jaunajai kartai jau sunku, ko gero, ir suprasti, kad sovietmečiu už ekonominius nusikaltimus žmonės buvo baudžiami mirties bausme. Dabar tokie žmonės vadinami verslininkais ir yra gerbiami, o sovietmečiu juos vadindavo spekuliantais ir šaudydavo. Čia pasakojama, kaip paties N. Chruščiovo paliepimu buvo sušaudyti valiutos perpardavinėtojai J. Rokotovas, V. Faibyšenka, D. Jakovlevas. Vien per 1962 metus už ekonominius nusikaltimus Sovietų Sąjungoje mirties bausme buvo nubausti 2159 žmonės.
Šioje knygoje rašoma ir apie kosmonautų žūtis, apie raketų sprogimus, kitas katastrofas ir nelaimes, apie kurias tuo metu kalbėti buvo draudžiama.
Savotiška katastrofa galima pavadinti ir gyvenimą okupuotoje Lietuvoje. Žmonės gyveno nuolatinio deficito sąlygomis, sekami KGB viską matančios akies ir viską girdinčios ausies – ir išgyveno. Tiesa, išmoko vogti, duoti ir imti kyšius, girtuokliauti. Matyt, daugeliui tai padėjo prisitaikyti ir išlikti.
Pranas Sasnauskas - Savanoriai
Istorinis romanas skirtas įvairaus amžiaus skaitytojui.
Istorinis romanas iš Lietuvos Nepriklausomybės kovų, kai menkai ginkluoti, neturėdami ką apsiauti, kaimo vaikinai atrėmė skaitlingesnį stipresnį priešą ir apgynė Lietuvos laisvę. Pavergėjai turėjo nešdintis iš mūsų žemės. Nelengvas gyvenimas laukė savanorių ir grįžus po kovų, kai reikėjo kurtis ant gautos žemės, plikose vietose. Romano veikėjai jauni žmonės, kuriems likimas klostėsi labai skirtingai, bet jie veržėsi į naują gyvenimą ir jį kūrė. Romane pavaizduotas ir Lietuvos bajorijos nykimas, sunkiai surandant vietą pasikeitusiame kaime. Romanas baigiasi, kai Sovietų Sąjungos Raudonosios armijos banga siūbteli į Lietuvą, sugriaudama žmonių gyvenimus ir Lietuvos valstybingumą.