Algimantas Mackus - Ir mirtis nebus nugalėta
Algimantas Mackus priskiriamas vadinamajai bežemių arba neornamentuotos kalbos kartai. Pastarasis pavadinimas kilo iš jo paties eilėraščių rinkinio Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai (1962) pavadinimo. Poetas teigia, kad žmogaus, kuris neteko gimtųjų namų, pasaulis yra ištuštėjęs, Dievas neteikia žmogui jokios atramos, o mirtis yra galutinė tikrovė. „Ir mirtis nebus nugalėta“, – taip poetas parafrazuoja garsų Dylano Thomaso eilėraštį „And death shall no have domination“. Poeto manymu, pernelyg išdailinta, graži poetinė kalba tokioje situacijoje būtų melaginga. Tad jis rašo „neornamentuota“, antiromantiška, avangardo tradicijas pratęsiančia kalba, drastiškomis krikščioniškų įvaizdžių inversijomis ir folkloro parafrazėmis. Maištinga laikysena, poezijos supratimu A. Mackus šiek tiek artimas bitnikų poezijai. Jo įtaka pastebima ne vieno jauniausios kartos lietuvių poeto kūryboje.
Tomas Petrulis - Triukšmo Gyvatė - 2017 „Tomas Petrulis mikliai išvengia beveik visų poetiškumo spąstų ir tyčia, su pasimėgavimu nuvilia mūsų įprastus poetinius lūkesčius – atima iš mūsų tiek kartų jau žiaumotą poezijos kramtalą, – apie knygą sako poetas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas. – Pradedi skaityti eilėraštį ir, regis, jau atpažįsti siurrealizmą. O pasirodo ne – jis baigiasi meiliu „šveikišku“ kreipiniu, nešvankybe ar prozišku it palto saga sakiniu. Pradedi skaityti kitą eilėraštį ir, regis, atpažįsti seną gerą lietuvišką impresionizmą – betgi ne. Tekstas staiga brutaliai nutrūksta, netikėtai pasibaigia arba švelniai pasiunčia tave velniop. Svarbiausia šiuose tekstuose – siūlės, neatitikimai, sudūrimai ir susidūrimai, ribos. Būtent šiose zonose „vyksta“ Petrulio eilėraštis.“
Kazys Inčiūra - Akmenys Verkia - 1996Eilėraščiuose vyrauja romantiški tėviškės, gamtos vaizdai, liaudies sakmių ir padavimų, asmeninių išgyvenimų ir patriotiniai motyvai. Eilėraščių rinkiniams būdingas muzikalumas, liaudies dainų poetinės priemonės. Tik poezijos rinkinyje „Prie Kauno marių“ vyrauja sovietinės ideologijos požiūriu parašyti kūriniai. Romane „Ant ežerėlio rymojau“ idiliškai vaizduojamas kaimo gyvenimas, poetizuojami darnūs žmonių santykiai. Apsakymuose daugiausia vaizduojamas teatralų gyvenimas. Prozai būdingas sentimentalumas, puošnus, egzaltuotas stilius. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę išleistuose eilėraščių ciklų kūriniuose apmąstomi sovietinės okupacijos padariniai, laisvės ir vergijos, gyvybės ir mirties temos. Dalis kūrinių liko rankraščiuose.

Dramose nagrinėjamos istorinės ir dorovinės temos, ryškūs tautiniai patriotiniai motyvai. Parašė libretų operoms, poetinių dramų Lietuvos istorijos ir tautosakos motyvais, atsiminimų. Išvertė A. Puškino poemą „Poltava“, P. Kalderono de la Barkos, K. Goldonio, V. Hugo ir kitų rašytojų kūrinių.
Leonardas Gutauskas - Popierinė Dėžutė - 1998Žinomas rašytojas ir dailininkas ne vienerius metus rašė dvylikaeilius eilėraščius ir dėjo į dėžutę. Dėl to knyga, pasirodanti jo šešiasdešimtmečiui dienomis, pavadinta taip paprastai. Joje 284 dvylikaeiliai, parašyti smagia įgudusio poezijos meistro ranka. Naujo rinkinio skyrių antraštės sako, kad rašydamas dvylikaeilius poetas žvelgė į mūzas, klausėsi jų ir savo balso. Pats sukūrė viršelį ir skyrių atsklandas. Modernus išraiškos santūrumas būdingas ir vaizdams, ir tekstas.
Justinas Marcinkevičius - Utititi, Šalta - 1998Iškilaus lietuvių poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščių rinkinys

Iškilaus lietuvių poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščių rinkinys „Utititi, šalta" skirtas vaikams. (1 - asis leid. 1969 m.) Šioje knygelėje mažieji skaitytojai ras žinomiausius poeto eilėraščius: „Ką aš veiksiu žiemą”, „Rudens skundas”, „Mano knygelės”, „Žiema” ir kt. Eilėraščiai dailiai iliustruoti Laimos Barisaitės.

Apie autorių

Justinas Marcinkevičius – lietuvių poetas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.

Justinas Marcinkevičius vadinamas „Tautos poetu”, pagrindinės jo kūrybos temos buvo Lietuva, Lietuvos istorija, jos gamta, kultūra ir žmogus, jo egzistencinė problematika. Tęsė neoromantinės lyrikos tradiciją. Viena svarbiausių poeto kūrybos atramų buvo lietuvių tautosaka, ypač liaudies dainos.

Už kūrybą ir nuopelnus Justinas Marcinkevičius pelnęs daugybę premijų ir apdovanojimų.